Duomenys ir interaktyvūs žemėlapiai: neišnaudota galimybė verslams

Dirbdama su žemėlapiais ir duomenimis dažnai pastebiu vieną paradoksą. Šiandien duomenų turime daugiau nei bet kada anksčiau – tiek atvirų valstybės duomenų platformose, tiek organizacijų vidinėse sistemose. Tačiau labai dažnai šie duomenys taip ir lieka lentelėse.

O lentelėse duomenys tylūs.

Tik tada, kai jie perkeliami į interaktyvų žemėlapį, atsiranda galimybė pamatyti ryšius, tendencijas ir dėsningumus, kurių anksčiau tiesiog nematėme.

Kai duomenys atsiranda žemėlapyje

Per daugelį metų kartografijoje ir GIS srityje vis labiau įsitikinu, kad erdvė yra vienas stipriausių informacijos sluoksnių. Kai duomenys susiejami su vieta, atsiranda galimybė suprasti procesus visai kitu kampu.

Pavyzdžiui:

• kaip teritorijoje pasiskirstę klientai

• kur atsiranda didžiausias paslaugų poreikis

• kaip keičiasi transporto srautai

• kur atsiranda naujos verslo galimybės

Tokios įžvalgos atsiranda ne todėl, kad duomenys pasikeičia. Pasikeičia tik jų pateikimo būdas.

Ko verslai galėtų pasimokyti iš savivaldybių

Savivaldybėse kasdien sprendžiama daugybė skirtingų problemų – nuo infrastruktūros priežiūros iki transporto srautų ar viešųjų erdvių planavimo. Todėl joms labai svarbu priimti sprendimus remiantis duomenimis.

Tam naudojamos GIS sistemos, erdvinė analizė ir duomenų integravimas iš skirtingų šaltinių.

Duomenys jungiami iš įvairių sistemų, papildomi atvirais valstybės duomenimis, o vis dažniau naudojami ir naujesni informacijos šaltiniai, pavyzdžiui, dronų surinkti duomenys.

Tokiu būdu galima sistemingai stebėti ir planuoti daugybę procesų – nuo viešųjų erdvių priežiūros iki transporto srautų ar infrastruktūros plėtros.

Iš esmės savivaldybės vis dažniau veikia kaip modernios organizacijos – jos nuolat ieško būdų, kaip sprendimus priimti remiantis duomenimis ir kaip procesus padaryti efektyvesnius.

Verslams tai vis dar dažnai neišnaudota galimybė

Verslai kasdien dirba su duomenimis, kurie turi aiškų teritorinį aspektą:

• klientų adresai

• pardavimo vietos

• logistikos maršrutai

• aptarnavimo teritorijos

• rinkos geografija

Tačiau šie duomenys dažnai lieka atskirose sistemose ar lentelėse ir retai kada sujungiami į vieną analizės visumą.

Kai jie perkeliami į interaktyvų žemėlapį, atsiranda galimybė pamatyti visai kitą vaizdą.

Kartais vienas žemėlapis gali pasakyti daugiau nei kelios analizės lentelės.

Pavyzdys: transporto srautai ir verslo vieta

Paprasčiausias pavyzdys – transporto srautai ir spūstys.

Jeigu verslas planuoja naują vietą, labai svarbu suprasti, kaip žmonės juda mieste. Kur formuojasi spūstys? Kur eismas intensyviausias? Kokiu metu žmonės dažniausiai važiuoja tam tikrais maršrutais?

Kartais vieta, kuri žemėlapyje atrodo patraukli, realybėje gali būti sunkiai pasiekiama dėl transporto kamščių.

Tokie dalykai tampa daug aiškesni, kai duomenys analizuojami erdvėje.

Atviri duomenys – dar neišnaudotas lobynas

Lietuvoje kasmet daugėja atvirų valstybės duomenų: demografijos statistika, infrastruktūros duomenys, teritorijų planavimo informacija, ekonominiai rodikliai.

Didelė jų dalis yra viešai prieinama ir gali būti naudojama analizei.

Tačiau praktikoje dažnai matau, kad verslams trūksta ne duomenų, o įgūdžio su jais dirbti.

Reikia žinoti:

• kur jų ieškoti

• kaip juos atsirinkti

• kaip sujungti skirtingus duomenų šaltinius

• kaip juos interpretuoti

Ir svarbiausia – kaip padaryti, kad jie pradėtų dirbti verslui.

Žemėlapiai – daugiau nei navigacija

Daugelis žmonių vis dar žemėlapius sieja su navigacija ar geografija. Tačiau šiandien žemėlapiai vis dažniau tampa analizės ir sprendimų priėmimo įrankiu.

Man, kaip kartografei ir GIS specialistei, žemėlapiai yra būdas matyti pasaulį per duomenis.

Ir kiekvieną kartą, kai duomenys perkeliami į žemėlapį, atsiranda galimybė pamatyti ką nors naujo.

Kartais – net visai naują sprendimą.

Pabaigai

Šiandien nebeužtenka turėti duomenų.

Svarbiausia – mokėti juos „prakalbinti“.

Ir labai dažnai žemėlapis yra būtent tas įrankis, kuris leidžia tai padaryti.